Tradiciškai biologiniam valymui keliami šie uždaviniai: pašalinti iš nuotekų organines medžiagas, sunaikinti patogeninius mikroorganizmus ir nuskaidrinti vandenį. Dabar, griežtėjant reikalavimams, jau reikia pašalinti iš nuotekų neorganinius azoto ir fosforo junginius.
Visą šį darbą atlieka veiklusis dumblas – dribsnių pavidalo biomasė (daugiausia bakterijos, kurios nėra patogeninės*), kuri palaikoma skendinčiame būvyje dėl vandens maišymo, kai į vandenį specialiais įtaisais tiekiamas oras.
Paleidžiant naują valyklą, į ją dažniausiai atvežama veikliojo dumblo iš kitos veikiančios valyklos. Toks dumblo ,,užkratas’’ turi praktinę reikšmę, nes taip galima greičiau pasiekti reikiamą veikliojo dumblo masę ir stabilizuoti valymo proceso eigą. Tačiau veiklusis dumblas gali susidaryti ir savaime – aeruojant nuotekas, po 10-30 dienų, jose galima pastebėti susidariusius dribsnių pavidalo biomasės agregatus. Dumblo dribsniai, susidarantys nuotekų valymo įrenginiuose, nedaug skiriasi nuo agregatų, aptinkamų natūraliuose vandens telkiniuose. Pats veiklusis dumblas, kai yra aeruojamas, neskleidžia nemalonaus kvapo. Kvapas yra panašus, kaip upės ar ežero vandens.
*Patogeninės bakterijos sukelia ligas.
Remtasi literatūra: J. Bražėnaitė, Veikliojo dumblo biologija ir mikroskopinė analizė, 2014.
